ESTT: NE KIEKVIENU ATVEJU ORO VEŽĖJAS PRIVALO MOKĖTI KOMPENSACIJĄ KELEIVIAMS UŽ SKRYDŽIO ATIDĖJIMĄ

Teisingumo Teismas 2019 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-501/17 pagal Kelno apygardos teismo, Vokietija, prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl nuostatų, nustatančių bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atšaukimo arba atidėjimo ilgam laiko atveju, išaiškinimo.

Esminės faktinės bylos aplinkybės:

Fizinis asmuo W. P. rezervavo Germanwings (Vokietijos oro linijų bendrovė) skrydį iš Dublino (Airija) į Diuseldorfą (Vokietija).

Skrydis įvykdytas 2015 m. rugpjūčio 28 d.; į paskirties vietą pavėluota atvykti tris valandas ir dvidešimt aštuonias minutes.

Germanwings atsisakė patenkinti W. P. prašymą išmokėti kompensaciją vadovaujantis tuo, kad atitinkamas skrydis buvo atidėtas dėl „ypatingos aplinkybės“, t. y. kadangi orlaivio padanga buvo sugadinta dėl ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako gulinčio varžto, dėl šios aplinkybės ji atleidžiama nuo pareigos išmokėti 250 Eur kompensaciją.

W. P. pareiškė ieškinį Kelno apylinkės teisme, Vokietija, kuris priteisė iš Germanwings sumokėti jam 250 EUR sumą ir palūkanas.

Germanwings dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą Kelno apygardos teismui.

Kelno apygardos teismui nusprendė, kad būtina kreiptis į Teisingumo Teismą, jog būtų išaiškinta, ar padangos sugadinimas dėl ant tako gulinčio varžto yra būdingas įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių šis vežėjas negali jo kontroliuoti.

Teisingumo Teismas sprendime išaiškino, kad:

Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos keleiviams, jeigu gali įrodyti, kad skrydis atšauktas arba atvykimas atidėtas trims ar daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių (tokiomis aplinkybėmis gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ėmusis visų pagrįstų priemonių, ir, susiklosčius tokioms aplinkybėms, – jog ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų ir panaudojo visas turėtas personalo, materialines ir finansines priemones, siekiant išvengti atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės, tačiau negalima reikalauti, kad, atsižvelgiant į oro vežėjo įmonės pajėgumus tuo metu, jo galimybės būtų nepakeliamos.

Nors oro vežėjai nuolat susiduria su orlaivių padangų sugadinimais, vien dėl ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako gulinčio pašalinio objekto atsitrenkimo atsiradęs padangos sugadinimas negali būti laikomas dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių, būdingu normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai. Be to, oro vežėjas realiai negali kontroliuoti šios aplinkybės. Taigi tokia aplinkybė laikytina ypatinga aplinkybe, kaip ji suprantama pagal ES 2004 m. vasario 11 d. reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.

Norėdamas, kad būtų atleistas nuo pareigos mokėti kompensaciją pagal ES 2004 m. vasario 11 d. reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, oro vežėjas taip pat turi įrodyti, jog panaudojo visas turėtas personalo, materialines ir finansines priemones, siekiant išvengti atitinkamo skrydžio atidėjimo ilgam laikui dėl padangos, sugadintos dėl ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako gulinčio pašalinio objekto, keitimo. Šiuo aspektu, konkrečiai dėl padangų sugadinimo, Teisingumo Teismas pažymi, kad oro vežėjai visuose oro uostuose, kuriuose vykdo savo veiklą, gali turėti sutartis dėl padangų pakeitimo, pagal kurias jie būtų aptarnaujami pirmenybės tvarka.

Susipažinti su Teisingumo Teismo sprendimu galite paspaudę šią nuorodą.

Send this to a friend