SEIMĄ PASIEKĖ ĮSTATYMO PROJEKTAS, NUMATANTIS DVIGUBO APMOKESTINIMO GINČŲ SPRENDIMO TVARKĄ


2019 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo informacinėje sistemoje įregistruotas Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo projektas. Siūlomu įstatymo projektu būtų nustatomos specialios procedūros, taikomos siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės ginčus, kurie kilo dėl Lietuvos Respublikos sudarytų ir taikomų sutarčių ir konvencijų, kuriomis numatomas dvigubo apmokestinimo panaikinimas, aiškinimo ir taikymo.

Dvigubas skirtingų valstybių narių vykdomas pajamų apmokestinimas daro neigiamą poveikį tarptautiniam investavimui, lemia ekonomikos iškraipymus ir neveiksmingumą, ir tai sukuria nestabilią aplinką tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams, todėl įsigaliojus minėtam įstatymo projektui ginčai dėl dvigubo apmokestinimo būtų sprendžiami taikant procedūrą, pagal kurią dėl ginčijamo klausimo pirmiausia būtų kreipiamasi į atitinkamų valstybių narių mokesčių administratorius, kad ginčas būtų išspręstas taikant bendro susitarimo procedūrą.

Suinteresuotam asmeniui (nuolatiniam Lietuvos gyventojui, Lietuvos apmokestinamajam vienetui arba kitos valstybės narės rezidentui mokesčių tikslais), kurio apmokestinimas yra tiesiogiai susijęs su ginču būtų numatyta teisė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir kiekvienos kitos su ginču susijusios valstybės narės kompetentingai institucijai skundą dėl ginčo, prašant jį išspręsti. Tokiam skundui pateikti būtų nustatytas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo pirmo pranešimo apie sprendimą, nulėmusį ar nulemsiantį ginčą, gavimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti Lietuvos ar kurios nors kitos susijusios valstybės narės teisėje nustatytomis teisių gynimo priemonėmis.

VMI, gavusi skundą, apie tai turėtų pranešti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai. VMI per šešis mėnesius nuo skundo gavimo arba nuo skundui nagrinėti visos reikiamos informacijos gavimo dienos, jei ši data yra vėlesnė, turėtų teisę nuspręsti ginčą spręsti vienašališkai, jei pati gali rasti VMI ir suinteresuotam asmeniui priimtiną sprendimą (įskaitant sprendimą dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo), neįtraukdama kitų valstybių narių kompetentingų institucijų.

Įstatymas taip pat numatytų galimybę VMI imtis veiksmų ginčą išspręsti abipusiu susitarimu, tiesa, per ganėtinai ilgą terminą – dvejus metus. Tokiam susitarimui pritarti turėtų ir suinteresuotas asmuo. Jeigu dėl ginčo jau bus prasidėję teisminiai ar kiti ginčo procesai, toks susitarimas taptų privalomas ir vykdytinas tik tuomet, kai suinteresuotas asmuo pateiktų įrodymus, kad imtasi veiksmų toms procedūroms nutraukti.

Jeigu VMI ar kitos valstybės kompetentinga institucija atsisakytų priimti skundą, suinteresuotas asmuo galėtų inicijuoti skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą patariamojoje komisijoje, sudarytoje iš VMI ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų atstovų ir nepriklausomų ekspertų, paskirtų iš nepriklausomų ekspertų sąrašo.

Kompetentingos institucijos turėtų teisę susitarti vietoj patariamosios komisijos sudaryti alternatyvią ginčų sprendimo komisiją, kad ji pateiktų nuomonę dėl to, kaip išspręsti ginčą.

Su ginčo nagrinėjimu susijusias išlaidas, patirtas institucijų ir komisijų narių, pasiskirstytų pačios institucijos, o suinteresuotam asmeniui išlaidos nebūtų dengiamos. Be to, kai suinteresuotas asmuo atsiimtų skundą arba pateiktų prašymą sudaryti patariamąją komisiją dėl to, kad jo skundas buvo atmestas, o patariamoji komisija nuspręstų, kad kompetentingos institucijos skundą atmetė pagrįstai, suinteresuotam asmeniui tektų padengti visas ginčo nagrinėjimo išlaidas.

Suinteresuotas asmuo patariamajai komisijai arba alternatyviai ginčų sprendimo komisijai turėtų teisę pateikti visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, kurie galėtų būti svarbūs priimant sprendimą dalyvauti komisijų posėdžiuose ar būti juose atstovaujamas. Toks dalyvavimas gali būti ir privalomas.

Visgi kompetentingos institucijos turėtų pačios susitarti dėl to, kaip išspręsti ginčą. Jos turėtų teisę nukrypti nuo patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonės, tačiau tokiu atveju ginčo sprendimas turėtų būti priimamas vienbalsiai, kitu atveju, institucijos privalėtų laikytis atitinkamos patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonės.

Galutinis ginčo sprendimas Lietuvos Respublikai būtų privalomas, jeigu visi suinteresuoti asmenys, dalyvavę ginče, per 60 dienų nuo pranešimo apie galutinį ginčo sprendimą gavimo su juo sutintu ir atsisakytų pasinaudoti teise jį apskųsti. Tokiu atveju galutinis ginčo sprendimas taptų neskundžiamas. Suinteresuotas asmuo turėtų teisę kreiptis į galutinio ginčo sprendimo neįgyvendinusios Lietuvos Respublikos ar susijusios valstybės narės kompetentingą teismą, kad būtų užtikrintas šio sprendimo įgyvendinimas.

Jeigu pateiktam projektui pritars Seimas, jis įsigaliotų 2019 m. birželio 30 d. Šis įstatymas įgyvendins 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje reikalavimus.

Su įstatymo projekto tekstu galite susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3f6b8bb2340e11e98893d5af47354b00

Send this to a friend