EŽTT: privačios informacijos laikymas policijos informacinės sistemos bazėse neapibrėžtam laikotarpiui lėmė asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimą

2019 m . sausio 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas  priėmė sprendimą byloje CATT v. Jungtinė Karalystė, bylos Nr. 43514/15, kuriame konstatavo, jog privalomas teismo nurodymas asmeniui atlikti DNR testą tėvystės nustatymo byloje nelėmė asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimo.

Svarbiausi bylos faktai:

Nuo 1948 m. pareiškėjas buvo įsitraukęs į taikaus judėjimo veiklą ir pastaruosius 60 metų aktyviai dalyvavo viešose demonstracijose, kurios buvo patraukusios policijos dėmesį. Tačiau pats pareiškėjas niekada nebuvo apkaltintas jokios nusikalstamos veikos įvykdymu.

2010 m. pareiškėjas kreipėsi į policiją dėl asmens duomenų rinkimo ir laikymo, vadovaudamasis 1998 m. Asmens duomenų įstatymu. Policija atskleidė įrašus, kuriuose buvo surinkta informacija apie pareiškėją: vardas, pavardė  dalyvavimo demonstracijose faktas, gimimo data, adresas ir t.t. Tais pačiais metais pareiškėjas policijos asociacijos vado paprašė ištrinti įrašus, kuriuose jis buvo minimas, bet tai padaryti buvo atsisakyta.  

Pareiškėjas siekė teisminės peržiūros, teigdamas, kad asmens duomenų laikymas nebuvo būtinas, argumentuodamas  Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  2 ir 8 str.

2012 m. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad Konvencijos 8 str. nebuvo pažeistas. Vėliau pareiškėjas laimėjo bylą apeliacinės instancijos teisme, kuris nusprendė, kad asmens duomenų laikymas buvo neproporcingas. Tačiau 2015 m. Aukščiausiasis teismas panaikino apeliacinės instancijos sprendimą ir pasisakė, kad duomenų saugojimas buvo proporcingas ir atitiko įstatymą. Teismas pažymėjo, kad laikoma informacija buvo viešai prieinama ir mažareikšmė pareiškėjui. Pati policija turėjo rimtą pagrindą rinkti ir laikyti visą informaciją, susijusią su protestais, net jei patys jų dalyviai nebuvo nuteisti. Taip pat, informacija buvo nuolat peržiūrima ir atnaujinama.

EŽTT sprendimo esmė:

Savo sprendime EŽTT gilinosi į tai, ar buvo aiškus teisinis pagrindas rinkti ir laikyti pareiškėjo asmeninius duomenis policijos informacinėse bazėse.

EŽTT pritarė Aukščiausiajam teismui, jog policija turėjo teisinį pagrindą rinkti asmenų informaciją, susijusią su agresyviais, potencialiai kriminaliniais protestais, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir nusikaltimų prevenciją. Tačiau EŽTT nepritarė, kad pareiškėjo duomenų laikymas buvo proporcingas, nes nebuvo įrodytas absoliutus būtinumas. Teismas pripažino, kad savo veiksmais pats pareiškėjas niekam nekėlė grėsmės, taip pat atsižvelgė į jo amžių (94 metai) ir veiksmingų procedūrinių apsaugos priemonių trūkumą. Šis trūkumas apėmė faktą, kad nebuvo aiškiai apibrėžto laikotarpio, kiek tokie duomenys yra saugomi.

Galiausiai, EŽTT atmetė Vyriausybės argumentą, jog būtų pernelyg sunku peržiūrėti bei ištrinti visus duomenis, susijusius su pareiškėju, nes duomenų bazės nebuvo automatizuotos. Iš tikrųjų, buvo nustatyta, kad peržiūrėjimas ir ištrynimas buvo panaudojami kai kuriems duomenims pareiškėjo byloje.

Apibendrindamas EŽTT pažymėjo, jog neįrodžius pareiškėjo duomenų laikymo tikslo ir būtinumo, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą. Šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Jį bet kuri bylos šalis per mėnesį gali prašyti pateikti EŽTT Didžiosios kolegijos nagrinėjimui. Sprendimo tekstą rasite čia: https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22sort%22:[%22kpdate%20Descending%22],%22documentcollectionid2%22:[%22JUDGMENTS%22],%22itemid%22:[%22001-189424%22]}

Send this to a friend