Teisingumo Teismo sprendimas dėl sandorių kvalifikavimo ir jų apmokestinamosios vertės PVM mokėjimo tikslais, kai dalį atlygio už sandorį sudaro paslaugos arba prekės

2019 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismas byloje C-410/17 priėmė sprendimą pagal Suomijos Aukščiausiojo administracinio teismo pateiktus prejudicinius klausimus dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) Direktyvos 2006/112/EB 2 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 14 straipsnio 1 dalies, bei 24 straipsnio 1 dalies aiškinimo.

Byloje buvo nustatyta, kad Suomijoje veikianti bendrovė teikia savo klientams griovimo darbų paslaugas pagal griovimo darbų sutartis (toliau – griovimo darbų sutartis). Tokia sutartimi bendrovė įsipareigoja nugriauti klientui priklausančius pastatus ir išvežti dėl to susidariusias atliekas ir šiukšles. Kai kuriose atliekose yra metalo laužo atliekų, kurios paslaugas teikiančios bendrovės gali būti perparduotos ir į kurias bendrovė kaip paslaugos teikėjas atsižvelgia nustatydama griovimo darbų kainą.

Byloje taip pat nustatyta, kad kitais atvejais bendrovė perka klientams priklausančius griovimo objektus ir atitinkamai sudaro tokių objektų pirkimo sutartis (toliau – objektų pirkimo sutartis). Objektų pirkimo sutartyse numatomas bendrovės (pirkėjo) įsipareigojimas nugriauti objektą ir visas su tuo susijusias atliekas išvežti per sutartyje nustatytą laikotarpį. Analogiškai, kaip ir pirmuoju atveju, bendrovė (pirkėjas), prieš siūlydama kainą už griaunamą objektą, įvertina būsimas griovimo išlaidas.

Suomijos mokesčių administratorius abiem aukščiau išvardintais atvejais išskyrė 2 skirtingus sandorius, kurie gali būti apmokestinami PVM. Buvo atkreiptas dėmesys, kad griovimo darbų sutartyje numatytas įsipareigojimas nugriauti pastatus neabejotinai laikytinas paslaugos teikimu, o metalo laužo perdavimas paslaugos teikėjui laikytinas prekių tiekimu už atlygį (pardavimu). Analogiškai antruoju atveju objektų pirkimo sutartyje numatytas objekto perleidimas laikytinas prekių tiekimu (pardavimu), o toje pačioje sutartyje pirkėjui numatytas įpareigojimas nugriauti parduodamą objektą ir išvežti visas po griovimo atsiradusias atliekas per sutartyje numatytą terminą yra paslaugos teikimas.

Suomijos Aukščiausiasis administracinis teismas, įvertinęs šias aplinkybes, Teisingumo Teisme iškėlė klausimus dėl minėtų sutarčių vertinimo PVM mokėjimo tikslais siekdamas išsiaškinti, ar tokios sutartys turėtų būti laikomos kaip vienas sandoris, ar kaip du atskiri sandoriai, galintys būti PVM objektais.

Dėl griovimo darbų sutarties

Teisingumo Teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad griovimo darbų bendrovė, be piniginio atlygio iš savo kliento už griovimo darbus, pagal griovimo darbų sutartį įgyja iš jo išgautino metalo laužo, kurį gali vėliau perparduoti ir tai yra laikytina prekių tiekimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112 14 straipsnio 1 dalį.

Sprendime buvo pabrėžta, kad metalo laužas tiekiamas už atlygį, jeigu pirkėjas, t.y. griovimo darbų bendrovė, suteikia šiam tiekimui vertę, į kurią ji atsižvelgia nustatydama siūlomą kainą už griovimo darbus. Tokiu atveju paslaugų, dėl kurių sudaryta griovimo darbų sutartis, teikimo, kaip antai nagrinėjamo byloje, apmokestinamoji vertė yra kaina, kurią faktiškai sumoka klientas ir vertė, kurią priskiria paslaugų teikėjas prie išgautino metalo laužo ir kuri atspindima kaip sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos sumažinimas. Taigi tokia griovimo darbų sutartis apima paslaugų teikimą ir prekių tiekimą už atlygį, kuris gali būti PVM objektu, jeigu prekes tiekia apmokestinamasis asmuo.

Dėl objektų pirkimo sutarties

Teisingumo Teismas vertindamas objektų pirkimo sutartį akcentavo tai, kad pagal sutartį pirkėjas privalo išardyti ir išvežti turtą bei dėl to susidariusias atliekas, konkrečiai tenkindamas pardavėjo poreikius, todėl šiuo atveju yra konstatuojamas paslaugų teikimas. Išardymo ir išvežimo paslaugos yra teikiamos už atlygį, jeigu pirkėjas, t.y. darbų griovimo bendrovė, prie šio teikimo priskiria vertę, į kurią jis atsižvelgia siūlydamas pirkimo kainą. Tokiu atveju turto, skirto būti išardytam, tiekimo apmokestinamąją vertę sudaro faktiškai sumokėta kaina už šio turto įsigijimą ir suma, kuri atitinka veiksnį, kuriuo remiasi įgijėjas, siekdamas sumažinti siūlomą pirkimo kainą. Tai reiškia, kad tokia pirkimo sutartis apima prekių tiekimą už atlygį, kuris apmokestinamas PVM, jei jį atlieka apmokestinamasis asmuo. Tuo atveju, jei pirkėjas turi demontuoti arba išardyti turtą ir jį išvežti, bei išvežti dėl to susidariusias atliekas, taip tenkindamas konkrečius pardavėjo poreikius, ši sutartis taip pat apima paslaugų teikimą už atlygį, t.y. išardymo ir išvežimo darbų teikimą, jeigu įgijėjas prie šio teikimo priskiria vertę, į kurią jis atsižvelgia siūlydamas turto pirkimo kainą.

Plačiau susipažinti su Teisingumo Teismo sprendimu galite čia.

Send this to a friend